Santrauka:
Seniai nerašiau. Aš ėjau sau, o eilės sau. O kai mūsų keliai vėl susiėjo, gimė šios eilės:)
Per pusę kaštonų vidurnaktį
Suskilo širdys tylios
Gyvenę pavasario žalio žydėjimu
Dunksėjo per naktį į žemę
Ramiai, lėtai ir vienodai
Žalių širdžių gyvenimas
Jų dūžių aidai paskutiniai
Primindami man kas kartą,
Kad laikinas net Tavo
Buvimas šalia ir atodūsiai...
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Anonimas
Sukurta: 2009-04-22 20:26:52
Lyrika.
Anonimas
Sukurta: 2009-04-22 11:40:59
...ryškus vaizdas...laikinumo nuojauta.Patiko.
Vartotojas (-a): boružė
Sukurta: 2009-04-22 10:53:33
Del skyrybos visiškai sutinku. Tiesiog kaip jis chaotiškai atėjo, taip ir palikau jį visą tokį pirmapradį ir neapdirbtą:)ačiū už pastabas:)
Vartotojas (-a): Takažolė
Sukurta: 2009-04-22 10:36:05
Jausmingas. Palietė...