Per pusę kaštonų vidurnaktį
Suskilo širdys tylios
Gyvenę pavasario žalio žydėjimu
Dunksėjo per naktį į žemę
Ramiai, lėtai ir vienodai
Žalių širdžių gyvenimas
Jų dūžių aidai paskutiniai
Primindami man kas kartą,
Kad laikinas net Tavo
Buvimas šalia ir atodūsiai...