Ak, būti akmeniu – pilku ir kietu
Ant žemės, žalumą pagavusios.
Šiurkštumas tarps likimo vietoj,
Tiktai nebūt žmogaus išdavusiai.
Ak, savo pilkuma apglobus
Nedidelį pasaulio plotą,
Regėt didžiausius žemės lopus
Ir žmones, taip gražiai spalvotus.
Nebūt vertais kitų, o tik savęs,
Nes žemė į save susupo.
O gal... dar vieną tokį čia numes,
Kurs būti tarp žmonių prarado ūpą.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): MyBrightestDiamond
Sukurta: 2009-05-12 16:16:10
Ojei, koks grozis ;}
Vartotojas (-a): obelaitė
Sukurta: 2009-05-04 21:16:41
Puikumėlis gi tuose spalvotuose žmonėse :)
Vartotojas (-a): giedrex26
Sukurta: 2009-04-21 18:42:18
Ak, būti akmeniu- pilku ir kietu
Ant žemės, žalumą pagavusios,
...labai gražiai suskambėjo...platu...ir šviesu...
Vartotojas (-a): Takažolė
Sukurta: 2009-04-21 18:32:39
"Nes žemė į save susupo..." Labai artima... Puikus eilėraštis. Ačiū.
Vartotojas (-a): Maja
Sukurta: 2009-04-21 18:27:10
Puikus kūrinėlis. Man labai patko ta mintelė virsti akmenimis, tiems kuriems gyvent pabodo tarp žmonių. Čia panašu į Biliūno novelę "Laimės žibūrys". Ten taip pat veržiasi naujan gyveniman žmonės trokšdami geresnio gyvenimo. O Jūs pasiūlėte virsti akmenimis jei pabodo būti tarp savų. Mintelė deimančiukas. Labai patiko. Į mėgstamiausius.