Ak, būti akmeniu – pilku ir kietu
Ant žemės, žalumą pagavusios.
Šiurkštumas tarps likimo vietoj,
Tiktai nebūt žmogaus išdavusiai.

Ak, savo pilkuma apglobus
Nedidelį pasaulio plotą,
Regėt didžiausius žemės lopus
Ir žmones, taip gražiai spalvotus.

Nebūt vertais kitų, o tik savęs,
Nes žemė į save susupo.
O gal... dar vieną tokį čia numes,
Kurs būti tarp žmonių prarado ūpą.