Santrauka:
Gimiau atsiskyrėle, gal žyne...
Gimiau atsiskyrėle, gal žyne...
Nuolat turėjau burt iš ugnies,
o pelenuos išskaityti likimą -
žemės, paukščio, žvėries...
Būriau, kerėjau
neįžengiamam tankumyne...
Baltinius lietuje
skalavau, velėjau ir džioviau
ant eglės šakos tos pačios,
tūkstantį metų
rankiojau žoleles,
šakneles kasinėjau ir uosčiau.
Visą tūkstantmetį verkiau.
Be balso, be ašarų...
Lyg žinodama,
kur kris kiekviena
mirštančio paukščio plunksna,
kiek mėlynių ir kur užderės
po šimtmečio kito,
kur mes medžiai ūksmę,
kur kraujo lašai nubyrės
briedžių kautynių,
kur nyks, kur prasidės
miško laukymės...
Glosčiau rankom medžius
kaskart atsisveikindama...
Bet buvau ir buvau.
(Gal nuo gėralo iš sumedėjusių kerpių?)
Mintys vijo žodžius,
o šie nykdami
kaskart tyliai verkė.
Jų nekalbėjo burna...
- - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - -
Vienądien užkasiau savo kūną
po šaka, kur baltinius džioviau.
Liko burnoj sutirpdyti žodžiai...
Bet vis dar lietų jutau,
o akiduobės debesis matė...
Dar tūkstantį metų...
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): obelaitė
Sukurta: 2009-04-23 00:24:04
Priminė senolius,vaizdingas :)
Vartotojas (-a): klevas
Sukurta: 2009-04-22 12:05:50
Įtraukianti sakmė. Nuo pirmos eilutės, lyg pati būčiau praėjus.
Nesinori kartotis, bet žavu:)
Vartotojas (-a): moli
Sukurta: 2009-04-22 09:27:55
Labai artimas. Man tiktų scenarijui apie raganas. Likau sužavėta.
Moderatorius (-ė): Goda
Sukurta: 2009-04-22 09:03:25
Žaviai iškalbingame kerėtojos regėjime - esybės paslaptis ir stiprybė:)
Anonimas
Sukurta: 2009-04-21 21:02:28
...kerinti sakmė, vaizdai taip ir plaukia plaukia...patiko.
Vartotojas (-a): st_a_s
Sukurta: 2009-04-21 18:39:01
vis dėlto gerai, kad ne inkvizicijos laikai, o tai už šį gal...
(būrimus, išskaitymus, netgi už medžių glostymą...) - - -
Vartotojas (-a): eglute7
Sukurta: 2009-04-21 18:33:33
Gimiau atsiskyrėle, gal žyne...
Nuolat turėjau burt iš ugnies,
o pelenuos išskaityti likimą -
žemės, paukščio, žvėries...
Įdomios mintys, tokios mistiškos, su paslaptim... :)
Vartotojas (-a): Takažolė
Sukurta: 2009-04-21 17:43:31
Dėl poeto Marcelijaus Martinaičio. Tik sutapimas. Apgailestauju, bet skaičiau tik mokykloje, neprisimenu. Reikės paskaityti. Ačiū už komentarus :)
Vartotojas (-a): giedrex26
Sukurta: 2009-04-21 17:09:27
Gimiau atsiskyrėle, gal žyne...
Nuolat turėjau burt iš ugnies,
o pelenuos išskaityti likimą -
žemės, paukščio, žvėries...
...matau Lietuvą...puikiai...
Anonimas
Sukurta: 2009-04-21 17:07:31
Išsiveržęs žodis skamba. Tvirtai. Užburia skaitytoją. Lyg užkalbėjimas.
Anonimas
Sukurta: 2009-04-21 16:29:54
ir Marcelijui Martinaičiui būdingas subjekto savęs priešpastatymas prieš save patį liūdną, kartais mirusį - tartum jį girdėjau. O tiksliau - prisiminiau - tiesiog pasiskaičiau kituose šaltiniuose Marcelijų.
Jums linkėčiau individualumo.