Tyrą naktį sapnavau košmarus:
Paklusau čia vyraujančiam vėjui –
Palikau dar vaikystėje mintus takus
Ir nesijaučiau net nusidėjęs.
Niūrų rytą likimo prašiau, jei išvys,
Bent įdėt į kišenę man žemės,
Kad vis jausčiau Tave prie širdies,
O paklydęs surasčiau vėl kelią.
Net jei tapsiu kada tiktai šaltu žalčiu
Ir sutrypsiu net tai, kas brangiausia,
Aš vis tiek vis ieškosiu Tavęs,
Taip kaip paliktas – trupinio meilės.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Anonimas
Sukurta: 2009-04-21 17:59:37
pirmasis labiausiai - visiškai natūralus išsisakymas.
Vartotojas (-a): lietus
Sukurta: 2009-04-21 00:49:38
jeigu popsinis, tai gal per daug jau prisiskaitėt, Tikras Dearni. Šiltos mintys apie savo tėvynę negali būti popsas. Gražu.
Vartotojas (-a): Tikras Dearnis
Sukurta: 2009-04-20 19:10:38
Popsinis eilėraštis balansuojantis ties jausminio eiliuko riba.
Vartotojas (-a): Takažolė
Sukurta: 2009-04-20 18:45:23
Stipri vidurinioji strofa. Ir eilėraštis geras, tik paskutinysis posmas šiek tiek "neišspręstas"