Santrauka:
be jos būtų ilgu...
Kai pavasarį sugrįžta varnėnai ir alma upeliai,
pakrantėm sužibę žibuoklių žiedais,
kai vasarą gula šviežio pradalgio vaga,-
aš negaliu be Tavęs, Tėvyne mano-Lietuva.
Kai rudenį girios pasipuošia įvairiaspalve gama
ir kai žemė apsikloja baltais kailiniais,
o apšerkšniję medžiai šakomis moja,-
kokia graži Tu, lyg jaunoji, balta Lietuva!
Trumpam išvykus svetimon šalin,
pakėlusi galvą regiu atplaukiantį debesį.
Aš matau Tave. Aš ilgiuosi, Tėvyne Tavęs.
Ir leidžiantis lėktuvui užplūsta džiaugsmo banga,-
aš vėl su Tavim, mano Lietuva!
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Anonimas
Sukurta: 2009-04-21 10:50:22
Kuo motyvuojate tokį teksto lygiavimą?
gama,
ir kai žemė --> nereikia kablelio, nes vienarūšių šalutinių sakinių neatskiriame kableliu, kai jie sujungti jungtuku 'ir'.
Emocionalu - džiaugsmas trykšta per kraštus, tik tema nelabai aktuali, nelabai įtikima, kad jums iš tikro tai rūpi.
Vartotojas (-a): Tikras Dearnis
Sukurta: 2009-04-20 19:29:39
Kaimiškas - patriotinis. Kelios eilutės patiko. Gal nostalgija kažkokia? Sunku apsakyti.
Vartotojas (-a): Takažolė
Sukurta: 2009-04-20 16:58:09
žiBuoklių - reikėtų pataisyti.
Anonimas
Sukurta: 2009-04-20 16:51:55
...tikrai, kas geriau ir gražiau už Lietuvą, brangią Tėvynę. Jautriai perteikti gilūs jausmai.
Vartotojas (-a): Santaja
Sukurta: 2009-04-20 14:53:48
nuostabios eilės, patriotiškos
Vartotojas (-a): Svyruoklė
Sukurta: 2009-04-20 14:27:31
Graži meilė Tėvynei.