Gyvenimas - tai nuolatiniai laiptai:
Arba aukštyn lipi, arba žemyn žengi.
Tiktai nematomas turėklas laiko
Prie to, kurlink lipi ir kuo tiki.
Lipimas tas negreitas ir nelengvas -
Laiptelį užlipi, sustoji, pamąstai.
Ir nevalia daugiau į priekį žengti,
Jei lipdamas kažko nesupratai.
Jei nematai, kaip skaisčiai šviečia saulė,
Kaip žaižaruoja mėlynas dangus,
Kaip kranto smėlį Nemunas skalauja
Ir koks laimingas gali būt žmogus.
Ir kojos pačios neš tave į aukštį,
Jei dvasioje gerumas suplazdės.
Jeigu norėsi apie meilę šaukti
Ir dovanoti šilumą širdies.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Neko_me
Sukurta: 2009-04-19 14:12:51
o man per tiesmukiškai viskas išsakyta..
Vartotojas (-a): Tikras Dearnis
Sukurta: 2009-04-18 23:48:10
Antras posmelis gerokai silpnesnis, lyginant su kitais.
Anonimas
Sukurta: 2009-04-18 21:07:39
Antram posme lipimą bandyčiau pakeisti kokiu sinonimu, kad nesikartotų.
Vartotojas (-a): Takažolė
Sukurta: 2009-04-18 19:05:58
Idėja patiko. Ir "nematomas turėklas" sudomino. Paprastai ir sklandžiai, jei ne viena eilutė: "prie to, kur link lipi ir kuo tiki". Gal gali būti: kur bekeliauji tu ir kuo tiki.