Gyvenimas - tai nuolatiniai laiptai:
Arba aukštyn lipi, arba žemyn žengi.
Tiktai nematomas turėklas laiko
Prie to, kurlink lipi ir kuo tiki.

Lipimas tas negreitas ir nelengvas -
Laiptelį užlipi, sustoji, pamąstai.
Ir nevalia daugiau į priekį žengti,
Jei lipdamas kažko nesupratai.

Jei nematai, kaip skaisčiai šviečia saulė,
Kaip žaižaruoja mėlynas dangus,
Kaip kranto smėlį Nemunas skalauja
Ir koks laimingas gali būt žmogus.

Ir kojos pačios neš tave į aukštį,
Jei dvasioje gerumas suplazdės.
Jeigu norėsi apie meilę šaukti
Ir dovanoti šilumą širdies.