Santrauka:
Seni išminčiai kuždėjo,bet žmogus,kol nepatiria -netiki.
orakulai atrodė netikri
į baltą kiemą sningant tamsią naktį
ir sakiniai jų buvo svetimi
sniegais aplipę liepė man apakti
nepatikėjau pranašų giesmėm
apglėbus švelniai motinos lopšinę
bet tu buvai su demonais išvien
tik juos slėpei – kaip angelus po knygom.
pagelto seno metraščio kampai
sudužo stiklas neskaičiuotų metų
man prieš akis pavargę pranašai
it nekviesti senų laikų skeletai.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Tikras Dearnis
Sukurta: 2009-04-18 05:14:33
Sklandžiai, gyvai ir stilingai parašytas kūrinys, jog trumpai reziumuojant nėra prie ko prikibti. Sudomino ir įtiko.
Vartotojas (-a): obelaitė
Sukurta: 2009-04-17 22:45:45
Amžinai sukasi gėris ir blogis...meniškai aprašyta :)
Vartotojas (-a): semema
Sukurta: 2009-04-17 21:51:28
yra išminties ir ...kaip visada, - meistriškumo
Vartotojas (-a): Takažolė
Sukurta: 2009-04-17 20:55:57
"...buvai su demonais išvien
tik juos slėpei - kaip angelus po knygom..."
Įkrinta širdin... Viskas sugrįžta... Gal tik keletais, bet grįžta... Lengvas surimavimas - kalbant ne apie banalius dalykus. Priminė, kad šokinėjant "klases", galima kalbėti ir apie demonus, ir apie "neskaičiuotų metų sudužusį stiklą"... Patiko.