orakulai atrodė netikri
į baltą kiemą sningant  tamsią naktį
ir  sakiniai jų buvo svetimi
sniegais aplipę liepė man apakti
nepatikėjau pranašų giesmėm
apglėbus švelniai  motinos  lopšinę
bet tu buvai su demonais išvien
tik juos slėpei – kaip angelus po knygom.
pagelto seno metraščio kampai
sudužo stiklas neskaičiuotų metų
man prieš akis pavargę pranašai
it  nekviesti senų laikų  skeletai.