Santrauka:
Mintys slysta ten, kur nieks nenueis...
Akordai almėjo bekvapiu kosmosu –
žvaigždžių kekės
pabėgo į juodajį denį.
Pro pravirą langą tiesėm dygsniavo
Rūstūs praeiviai, skubantys į katedros pamaldas.
Erdvėlaivių piligrimai
Beveidžiame vakuume, kur gerokai tamsiau,
Atsargiai kartoja laikinas mantras.
Laikas neišvengiamai blėsta ir kapsi:
Saldi kulminacijos baigmė.
Kosmosas tyli užtikrintu alibi...
Maldos dyla į tamsą...
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): obelaitė
Sukurta: 2009-04-19 15:40:39
Astrologiškai idomus :)
Anonimas
Sukurta: 2009-04-17 23:27:00
Mūza grįžo, kai kažkas išėjo... ;)
Vartotojas (-a): semema
Sukurta: 2009-04-17 21:56:08
toks plokštuminis, man pritrūko ... erdvės /nors ir kosmose/ :/
Anonimas
Sukurta: 2009-04-17 17:10:29
Įtraukė. Iš tiesų - puikiai.
Vartotojas (-a): Neko_me
Sukurta: 2009-04-17 13:45:37
gerai, kai kulminacija yra saldi. :)
Vartotojas (-a): Takažolė
Sukurta: 2009-04-17 11:09:39
Įmantrus kosminis, erdvinis variantas. Smagu, kai mintis leidžia ten nusigauti. Svaigina "laikinos mantros", "saldi kulminacijos baigmė" ir "kosmoso užtikrintas alibi". Bauginančiai veikia, nes "maldos dyla į tamsą..."
Anonimas
Sukurta: 2009-04-17 09:01:37
Puikus kūrinys, su dangumi, su laiku jame.