Akordai almėjo bekvapiu kosmosu –
žvaigždžių kekės
pabėgo į juodajį denį.
Pro pravirą langą tiesėm dygsniavo
Rūstūs praeiviai, skubantys į katedros pamaldas.

Erdvėlaivių piligrimai
Beveidžiame vakuume, kur gerokai tamsiau,
Atsargiai kartoja laikinas mantras.
Laikas neišvengiamai blėsta ir kapsi:
Saldi kulminacijos baigmė.
Kosmosas tyli užtikrintu alibi...

Maldos dyla į tamsą...