Stiklo šukės spokso į mane.
Bando kažką sakyti.
Krūva duženų skaldo pasaulį.
Nepadeda net rožės žiedai,
Kurie saldžiai šypsos rytais.
Viskas darosi panašu į skersgatvį:
Balti šešėliai – kairėje jo pusėje,
Juodi – dešinėje.

Semtuvėlis ir šluotelė kabo spintelėje.
Kojos neleidžia judėti link tikslo.
Esu tarp dviejų visatų.
Kurią pasirinkti?
Daugiau nebegaliu!
Liaukitės, žmonės!
Kodėl jūs vienas kitą priverčiate kentėti?
Velnias!
Sudaužiau mylimiausią mamos vazą...