„Tavo rankraščiai mėtos, –
Tėškė man, – bet rašai“.
Ir pasakė, jog vietos
Man čionai per mažai.
„Maža vietos po saule
Tavo posmams ir tau...“
Bet aš savąją taurę
Jau senokai radau.
Ją geriu po lašelį,
Pabaiga dar toli.
Tai žiema, tai vėl žalia,
Tai dirvonai žili.
O ta žemė – ji mūsų:
Tavo, mano – visų.
Aš dar būsiu, dar būsiu
Taip, kaip šiandien esu.
Stirnos pėdą tik mažą
Aš po saule turiu.
Dienos, valandos laša
Man į taurę – geriu.
Tą pėdutę ir taurę,
O daugiau neprašau.
Tai viena žemės sauja...
Ir vis tiek aš rašau.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): obelaitė
Sukurta: 2009-04-26 23:29:39
Šaunuolė!Ir gražiai rašai :)
Vartotojas (-a): eglute7
Sukurta: 2009-04-17 20:47:23
Tenepasibaigs taurėje lašeliai... :) Skaitysim, tik rašyk. ;)
Vartotojas (-a): Santaja
Sukurta: 2009-04-17 08:49:33
užteks vietos, visiems užteks po saule... ;)
Vartotojas (-a): saulyteinspain
Sukurta: 2009-04-16 16:57:16
Kaip gražu... Viskas viskas... :)
Vartotojas (-a): ardas
Sukurta: 2009-04-16 16:03:36
Rašyk, būtinai rašyk...
Vartotojas (-a): Takažolė
Sukurta: 2009-04-16 15:45:49
Puikiai. Turintis išliekamąją vertę eilėraštis, ne dienos įspūdis ar nutaika, ne vienerių metų... Šios eilės - lydinčios gyvenimą. Būkite, būkite...
Vartotojas (-a): giedrex26
Sukurta: 2009-04-16 15:27:19
...labai skambi graži daina...
Anonimas
Sukurta: 2009-04-16 15:01:13
Svyruoklėle, už šį darbą dėkoju. Tegu mėtosi tie rankraščiai – viskam savas laikas, tik saugok, nes tai turtas, tavo gyvenimo turtas. Išgyventa, būta. Dėkui nuoširdžiai. Ir vis tiek rašyk... :)