Šviesos, kuri
Ant plono dalgio iešmo supas bailiai,
nebeužtenka.
Sparnai,
tie vėjo šuorų broliai tolimi,
kodėl per sunkūs tampa?
Neįžvelgia tamsos žalsva akių saga,
Nesklaido sutemų skaros sparnų plati banga.
Virstu naktim
Ir abejonės sumaišties purvynuose sušlampa.
--------------------------------------------------------
tik angelas
parkritusį mane (?)
delnuos savuos skylėtuose dar renka.
--------------------------------------------------------
Sunkiuosi pro pažįstamus pirštus
karšta pritvinkusia lava
išdeginti delnai
alsuoja šia kova.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Anonimas
Sukurta: 2009-04-16 17:09:44
Gana gaivališkas. Atitinka pavadinimą.
Už tai giriu.
Vartotojas (-a): Takažolė
Sukurta: 2009-04-16 12:42:52
Man labai patiko. Kartais ne ritmas svarbiausia. Pirma dalis tikrai gračiai slysta to dalgio ašmenimis. O antroji dalis stipri. Juk net lava alsuoja... Ir gražu: "delnuos skylėtuose dar renka". Gal kartais būčiau atsisakiusi kai kurių žodžių, kurie kažkaip apsunkina eiles. Pvz.: iešmo, žalsva, ir čia kažką keisčiau:"nesklaido sutemų skaros sparnų..." Bet autorei tai gali būti svarbu. Ir juk eilės ne mano:-)
Vartotojas (-a): Neko_me
Sukurta: 2009-04-16 11:53:17
jei jau laikotės tam tikro rimo, nereikėtų šokinėti, nes vietomis išsimuša iš vėžių..
pradžia žymiai gerenė už pabaigą.
keičiamės, todėl nebeužtenka to, ką turėjom..