Šviesos, kuri
Ant plono dalgio iešmo supas bailiai,
nebeužtenka.

Sparnai,
tie vėjo šuorų broliai tolimi,
kodėl per sunkūs tampa?

Neįžvelgia tamsos žalsva akių saga,
Nesklaido sutemų skaros sparnų plati banga.
Virstu naktim
Ir abejonės sumaišties purvynuose sušlampa.

--------------------------------------------------------
tik angelas
parkritusį mane (?)
delnuos savuos skylėtuose dar renka.
--------------------------------------------------------
Sunkiuosi pro pažįstamus pirštus
karšta pritvinkusia lava
išdeginti delnai
alsuoja šia kova.