* * *

Santrauka:
Asmuo - lemtingas, laikinas, ribotas ir mirtingas
Kaip pilnatis
boluoja nuoguma
tavų pečių,
ir lyg stirnaitės -
baikščios krūtys
slapstos
už delnų
užuovėjos trapios.
Dievai pikti,
paniurę
pavydi
šios
akimirkos saldžios.

Ir brenda
pilnatis
vienišė
į nakties jūrą
nuoga,
delnais pridengusi
prisirpusias krūtis...

Burtams pilnaties
dievai
nebus atlaidūs,
akimirkos trapios
vergijai pašauktiems...

Mirtingasis gražus,
suvokęs savo lemtį,
ir, užsimiršęs,
brenda
į bekelę rudens,
į nuogą lapkritį,
į šėmus
NEŽINIOS
ūkus...
Ražas

2009-04-15 09:57:14

Komentarai

Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis

Vartotojas (-a): Takažolė

Sukurta: 2009-04-15 18:46:44

Ačiū, kad atsiliepei. Smagu, kai viską išaiškina pats autorius. Autoriui, manau, įdomūs skaitančiųjų pasvarstymai, pastebėjimai, o skaitantiems - autoriaus pozicija.

Vartotojas (-a): Ražas

Sukurta: 2009-04-15 18:40:33

Sutinku su Jūsų išsakytomis mintimis: "kiekvienas mato per savo pažinimo prizmę", pridurčiau dar ir per savo patirtį. O, ne, ši akimirka neišblės iš atminties, bus iki tol, kol bus gyva atmintis. Beje, atmintis ir gi laikina. Vasaros branda - rugpjūtis, pilnatis - dangaus šviesulio - tai tos metaforos, už kurios slypi moteris, arba rugpjūtis brendantis į lapkričio bekelę, į NEŽINIĄ, suvokusi savo laikinumą, savo žemišką moters grožį ir žavesį, kuris, deja, ir gi laikinas trapiame žmogaus pasaulyje. Užsimiršusi savyje, pilnatvėje. Lemtis man buvo dosni, leidusi išvysti ir išgyventi šią akimirką.Meilė turi begalę vardų ir veidų.
Nuoširdus ačiū už pastabas ir išsakytas mintis.

Vartotojas (-a): Nijolena

Sukurta: 2009-04-15 15:02:30

Gaila, kad saldžioji akimirka taip greitai išblausėjo iš atminties, kad NEŽINIOS ūkai užklojo pilnaties burtus.Berods lemties suvokimas daug ką atėmė iš lyrinio herojaus - jis nesipriešina Dievams, paklusniai paleisdamas iš užuovėjos baikščias stirnaites.Brr, šalta.

Vartotojas (-a): Takažolė

Sukurta: 2009-04-15 14:23:03

Nejaugi neerotiška:"boluoja nuoguma tavų pečių","lyg stirnaitės baikščios krūtys", "net Dievai pavydi šios akimirkos saldžios" (atsiprašau už nepažodinį citavimą),"delnais pridengysi prisirpusias krūtis"? Įžiūriu tik gražių mirtingųjų bridimą į "Nežinios ūkus", kur jiems dievai nebus atlaidūs... Mano manymu už kūnišką, žmogišką meilę... Raže, tark savo svarų žodį.

Anonimas

Sukurta: 2009-04-15 13:38:43

Erotikos tikrai nerandu, tik skausmą netekties, na gal tai tik man taip atrodo, kiekvienas mato per savo pažinimo prizmę.
Ir brenda pilnatis vienišė....
O dievai vergijai šaukia, taip, kartais būname belaisviai, nors galvojame apie Dievo duotą laisvę.
Esame mirtingi, gražūs būname, o po to brendame į šėmos nežinios ūkus, puikus darbas.

Anonimas

Sukurta: 2009-04-15 11:54:41

L. graži minties seka, tik gal nereiktų šito kartoti du kartus.
/delnais pridengusi
prisirpusias krūtis.../
:)

Vartotojas (-a): Takažolė

Sukurta: 2009-04-15 11:12:38

Labai gražus, prisodrintas erotikos eilėraštis. Tik paskutinėje strofoje "į bekelę rudens", ar tikrai šis žodis turėjo būti? Gal į "pakelę rudens"? Atsiprašau už "prisikabinimą"