Kaip pilnatis
boluoja nuoguma
tavų pečių,
ir lyg stirnaitės -
baikščios krūtys
slapstos
už delnų
užuovėjos trapios.
Dievai pikti,
paniurę
pavydi
šios
akimirkos saldžios.

Ir brenda
pilnatis
vienišė
į nakties jūrą
nuoga,
delnais pridengusi
prisirpusias krūtis...

Burtams pilnaties
dievai
nebus atlaidūs,
akimirkos trapios
vergijai pašauktiems...

Mirtingasis gražus,
suvokęs savo lemtį,
ir, užsimiršęs,
brenda
į bekelę rudens,
į nuogą lapkritį,
į šėmus
NEŽINIOS
ūkus...