Santrauka:
Norėjau pasakyt tik tiek, kad jei kai kuriuose eilėraščiuosiase pradžia prasideda pavadinimu, tai taip ir turi būt. Tai nėra pavadinimas. Tai yra eilėraščio pradžia.
Tyla.
Tyloje skamba daug garsų.
Aš jų nesuprantu,
Nes manyje viskas ūžia.
Aš noriu rėkt iš skausmo!
Iš skausmo...
Iš meilės.
Ne, iš skausmo.
Tu kaltas dėl to, tik tu!
Noriu nekęst tavęs, noriu...
Noriu...
Kam dabar tai rūpi?
Tik man.
Kartais noriu, kad mane apkabintum,
Pasakytum, kad viskas bus gerai.
Tu taip sakydavai...
Pasiilgau visko...
Tik ne tylos.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): jilita
Sukurta: 2009-04-15 13:48:59
Tyloje skamba daug garsų.
Vartotojas (-a): Takažolė
Sukurta: 2009-04-15 11:36:25
Trūksta poezijos. Pabandykite perskaityti savo tekstą subtiliau (tarp eilučių). Ir užrašykite tai. Na, dabar tas tekstas labai nuogas: aiškus, tikslus, bet nuogas. Kartais jausmus galima išreikšti užuominomis, visai kitais reiškiniais. Jei norisi rėkti, tai gal eilėraštyje tegu koks nors varnėnas skausmingai suklinka, arba jei "kam dabar tai rūpi?" - galima rašyti, kad "nerūpi niekam..." Šitaip daug skausmingiau skambės... Ir pan.