Debesėlis praplyšo
Ir pabiro lietus.
Mestas žodis sugrįžo
Toks aštrus, toks skaudus.
Jei ramybės norėjai,
Kam elgeisi taip, kam?
Su savim susiriejai
Ir, ko gero, ilgam.
Tu išmesk, išbarstyki
Akmenuotus žodžius.
Juk širdis tavo tiki:
Purvo balos išdžius.
O purvynui išdžiūvus
Vien gerumą barstyk.
Piktas žodis bus žuvęs,
Gėrio sėklos ims dygt.
Užadyk debesėlį
Voro siūlu plonu.
Bus ramu tavo sieloj,
Ir ramu, ir darnu.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): obelaitė
Sukurta: 2009-04-26 23:31:45
Būtent daininga išraiška,lyg meldimas grožiui...
Vartotojas (-a): saulyteinspain
Sukurta: 2009-04-14 19:53:58
Lengvas lengvutėlis, mielas mielutėlis... Labai smagiai nuskambėjo. :)
Vartotojas (-a): Svyruoklė
Sukurta: 2009-04-14 18:48:50
Labai ačiū Jums, kad priglaudėt...
Anonimas
Sukurta: 2009-04-14 14:46:03
...debesingai lengvas.
Vartotojas (-a): moli
Sukurta: 2009-04-14 12:47:02
Mielas kūrinėlis, kaip visada skambus. O kiek gerumo jame ir išminties.
Anonimas
Sukurta: 2009-04-14 12:03:17
Taip su tais debesėliais, jie ar žodžiais ,ar lietumi kai prapliumpa, kad kartais tikrai, norisi užadyti.:)
Vartotojas (-a): giedrex26
Sukurta: 2009-04-14 11:14:29
Užadyk debesėlį
Voro siūlu plonu.
...labai gražiai poetiškai...
Vartotojas (-a): Santaja
Sukurta: 2009-04-14 10:32:58
Labai labai. lengvutis, gražutis, nors mintis ir sunkoka. pritariu Ramunei - reikia melodijos ir dainuosim ;)