Santrauka:
Gal žiaurokas, bet man jis patinka
Užmušk mane.
Tyliai ir lėtai.
Nesvarbu, kentėsiu ar dar rėksiu.
Užmušk mane! Greičiau!
Rėksiu, jei jėgų turėsiu.
Užmušk taip, kaip moki tiktai tu.
Tyliai, su ašaromis akyse.
Užmušk, sakau...
Tyliai ir be baimės akyse.
Aš tylėsiu, tik užmušk mane.
Sudraskyk paėmęs mano širdį.
Užmušk, ištarsiu tyliai...
Aš myliu nebyliai...
Neleisk baimei užvaldyt tave.
Užmušk mane...
Aš noriu mirti.
Tyliai žvakių šviesoje.
Paskendusi prisiminimuose.
Užmušk, prašau.
Noriu mirt nuo tavo rankos.
Tu stiprus, aš žinau.
Tu sugebėsi, tik prašau,
Užmušk mane...
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Žiogas
Sukurta: 2009-07-11 17:05:24
che, čia gi net ne prašymas, kad užmuštų...
Čia labiau jau besąlygiško atsidavimo aktas, sukelto skausmo apibūdinimas...
:)
nereikia visko suprasti tiesiogiai, nes yra daug įvairių aspektų... :) )))
man gražu :)
Vartotojas (-a): jilita
Sukurta: 2009-04-15 13:44:41
Kraupus, šaltas ir nelinksmas...
Vartotojas (-a): moli
Sukurta: 2009-04-14 18:28:28
Tiek to, nemušiu. Yra juk spalvingesnių nebūties metaforų. Jausmo daug, tik suvaldyti jį reikia. Tikrai tai galit.
Vartotojas (-a): skroblas
Sukurta: 2009-04-14 17:37:41
Oi, taip nereikia juokauti, netgi poezijoje. Kartais žodis atsišaukia tikru veiksmu.
Anonimas
Sukurta: 2009-04-14 14:26:09
prasideda...po to teismai... kas ką už ką užmušo.
nelabai :)