Santrauka:
akimirka įkritusi į amžinybę
Rasos lašyčio tąryt mums pakako.
Pakako ir dangaus, kuris taip ir
neišblėsęs degė.
Turtingi buvom, išmaldos neprašėm –
Palaiminti ne turtais, bet likimo
burtas smeigė
Rasos lašyčiu, nudegindamas
mūsų lūpas.
Nubudome. Šešėliai tingūs
Jau glaustėsi ant grindinio sukritę.
Langai vyzdžiais blausiais
ir nesvetingi,
Įtarę nuodėmę, į sielas įsikirto.
Šlavėjas trina šluotražiu
vaiduoklio pėdas.
Nusmurgęs ir užkimęs juodas ponas
lenkiasi prie urnos,
Bet raišas ir beglobis,
perkaręs šunėkas
Jį veja nuo viliojančio turtais urmo.
Dar valkatos sumigę,
prigesinę skrandžio liepsną,
Dar tamsios pavartės,
dar kraupiai paslaptingos:
Išėjęs paprašys pridegti
apyaušrio subjektas,
Nužvelgęs šyptels
ir nužirgliuos į tamsą tingiai.
Apyaušrio vėsa po suknute
tau įsirangė,
Ir skubrūs žingsniai,
smingantys į tylą, aidi.
Kažkas jau padalijo bendrą dangų,
O, bendras Dieve,
kam gi mus apleidai...
Apyaušris paskyrė
tau ir man po Dievą:
Bus tavo, mano dienos,
naktys, mėnesienos...
Pašiurpus nuo vėsos
dar sykį prisišliejai
Visa virpanti,
bet rankų man ant kaklo nesunėrei...
Ražas
2009-04-10 13:16:42
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Anonimas
Sukurta: 2009-04-10 20:14:09
...taip puikiai paliestas švenčiausias jausmas...ne nuodėmė mylėti...štai gimė puikios eilės atminties.
Vartotojas (-a): Svyruoklė
Sukurta: 2009-04-10 19:17:11
Visos pasakos baigiasi gerai. O kodėl šita ne?
Vartotojas (-a): eglute7
Sukurta: 2009-04-10 18:20:03
Savitas, su pamąstymais ieškojimas...
Anonimas
Sukurta: 2009-04-10 17:21:44
Naracinio tipo. Platus...
Anonimas
Sukurta: 2009-04-10 16:45:26
Tiesiog keista, aš vėl grįžtu prie šito Autoriaus kūrinio, nežinau visų literatūrinių gudrybių,mintis , o kas keisčiausia, kad skaitant iškyla vaizdinys, perpintas gatvės nuotaikos, tartum būtų žiūrima į gatvę ir prisimenama prabėgęs laikas, laikas nedavęs ir atėmęs, nes esamos tos dvi puselės neturėjo galimybės būtį kartu, atsiduriama Dievo perskirtose, o ne pačių esamose pusėse.
Kūrinys išgyventas - gyvenimu, tarp buvusio ir esamo.Tai galiu pavadinti ne kūriniu, o gyvenimo bėgimu, nesugaunamo, nesugrąžinamo.....
Vartotojas (-a): Takažolė
Sukurta: 2009-04-10 15:30:23
Mane sudomino "šlavėjas trinantis šluotražiu vaiduoklio pėdas", "valkatos, prigesinę skrandžio liepsną" ir "pridegti išėjęs subjektas". Pastarasis, kažkodėl smarkiai "nuromantino" eiles. Jei būčiau ta mergaitė, tikrai apkabinčiau labai tvirtai ir prašyčiau, kuo greičiau palydėti namo:-) Kažkodėl šios eilės tarsi skyla į du atskirus eilėraščius: vienas apie jaunuolių meilę, kuriems "pakako rasos lašyčio", o antras apie valkatas, kuriuos apleido Dievas... Bet įdomių niuansų tikrai yra. Gal tiesiog nereikėtų jų lipdyti į vieną kūrinį?
Anonimas
Sukurta: 2009-04-10 14:36:13
Susimąsčiau, šio autoriaus kūriniai verčia mąstyti, juose yra tai ko kiti kažin ar supranta - paslaptis vualiu uždengta.,,Apyaušris paskyrė
tau ir man po Dievą''......
Vartotojas (-a): CureLT
Sukurta: 2009-04-10 13:39:59
Kažko ieškota. Bet nerasta. Arba rasta, bet skaitytojui pateikta kažkas kita...
Vartotojas (-a): Nijolena
Sukurta: 2009-04-10 13:23:15
Romantiški jausmai labai neromantiškame peizaže.