Subėgsim jūron

Užmūrytoje vijokliais duobėje
Tiesiu pasiilgusius delnus saulės.
Kvapai, plaukiantys kryžkelėm,
Staiga kažką pamiršę

Sustoja...

Perlipa Uralo kalnus, palikdami grotose
Tik dalelę žavesio mirtingo.
Stingstantys sakai palieka pėdsakus
Į jūrą, paliestą gyvybės gijų.

Ošia...

Su kiekviena bangos ketera pasigrobia
Išsvajotą smėlio lopinėlį ir tyliai
Krenkšdama skandina gelsvo gintaro
Pritekėjusio gelmėje.

Laukiu...

Kol bangos ketera, pasigrobus mano
Iškankintus saulės pasiilgusius delnus,
Glamonės grikšinčiomis lūpomis
Užmūrytoje vijokliais duobėje.
Maja

2009-04-07 18:58:10

Komentarai

Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis

Vartotojas (-a): saulyteinspain

Sukurta: 2009-04-20 21:43:08

Oho! Tikrai stiprus. Šaunuolė. :)