Užmūrytoje vijokliais duobėje
Tiesiu pasiilgusius delnus saulės.
Kvapai, plaukiantys kryžkelėm,
Staiga kažką pamiršę
Sustoja...
Perlipa Uralo kalnus, palikdami grotose
Tik dalelę žavesio mirtingo.
Stingstantys sakai palieka pėdsakus
Į jūrą, paliestą gyvybės gijų.
Ošia...
Su kiekviena bangos ketera pasigrobia
Išsvajotą smėlio lopinėlį ir tyliai
Krenkšdama skandina gelsvo gintaro
Pritekėjusio gelmėje.
Laukiu...
Kol bangos ketera, pasigrobus mano
Iškankintus saulės pasiilgusius delnus,
Glamonės grikšinčiomis lūpomis
Užmūrytoje vijokliais duobėje.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): saulyteinspain
Sukurta: 2009-04-20 21:43:08
Oho! Tikrai stiprus. Šaunuolė. :)