Neišeik tu iš manojo būsto,
Nors jau blėsta kaitrus židinys.
Jį dar galima būtų įpūsti,
Ir galbūt suliepsnotų ugnis.
Neišeik.Už langų siaučia vėjai,
0 nuo vėjų sužvarbsta širdis…
Neišeik. Jei išeit ir norėjai,
Aš prašau: neišeik, pasilik.
Neišeik iš gyvenimo mano,
Neišeik iš širdies, neišeik,
Nors žarijos ne dega – rusena
Išpustyti jų vėtroms neleisk,
Nes paliks šičia šalta ir tuščia,
Atlapos piktas vėjas duris,
Ir įsėlinęs tyliai į būstą,
Juodas slibinas meilę praris...
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Anonimas
Sukurta: 2009-04-08 11:19:56
Per daug prikartota.
Vartotojas (-a): obelaitė
Sukurta: 2009-04-08 00:23:24
Gražiai sueiliuota gyvenimo malda tam vieninteliam :)
Vartotojas (-a): Žaneta
Sukurta: 2009-04-07 09:14:07
O, kad būtų išgirsta.