Neišeik tu iš manojo būsto,
Nors jau blėsta kaitrus židinys.
Jį dar galima būtų įpūsti,
Ir galbūt suliepsnotų ugnis.

Neišeik.Už langų siaučia vėjai,
0 nuo vėjų sužvarbsta širdis…
Neišeik. Jei išeit ir norėjai,
Aš prašau: neišeik, pasilik.

Neišeik iš gyvenimo mano,
Neišeik iš širdies, neišeik,
Nors žarijos ne dega – rusena
Išpustyti jų vėtroms neleisk,

Nes paliks šičia šalta ir tuščia,
Atlapos piktas vėjas duris,
Ir įsėlinęs tyliai į būstą,
Juodas slibinas meilę praris...