Nublanksta prieš aušrą iš lėto
Pražydusios ką tik alyvos,
Sapnų spalvose pakylėtas
Pulsuoja gyvenimas gyvas.
Nereikia artumo, nereikia –
Nakties veidą atstumia žvaigždės,
Ir klaidžioja vėjas suglumęs,
Kedendamas topolius žaidžia.
Nereikia švelnumo, nereikia –
Prigesus delčia net suvirpa,
Šešėliuose krūpčioja netektys
Su žudančio liūdesio kilpa.
Skausmingai gilus pabudimas
Saulėtekio blyksniais išsklaido
Šį sapną. Ir mano likimą
Į keturis vėjus paleidžia.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Anonimas
Sukurta: 2009-04-10 08:05:28
...patiko, toks skausmingai šviesus.
Vartotojas (-a): Nijolena
Sukurta: 2009-04-08 12:36:54
Nuotaika labai atitinka Tavo pseudonimą.
Vartotojas (-a): obelaitė
Sukurta: 2009-04-08 00:28:22
Gražiai įspūdingas :)
Anonimas
Sukurta: 2009-04-06 21:49:29
Labai gražu.
Vartotojas (-a): Ewila
Sukurta: 2009-04-06 21:44:26
grazu... labai labai patiko :)
Vartotojas (-a): cedele9871
Sukurta: 2009-04-06 20:46:47
Geras eilius, lyriškai išsakyta būsena.
Vartotojas (-a): semema
Sukurta: 2009-04-06 18:53:08
spalvuose > spalvose
likimą laikykit už pavadžio, nepaleiskit
Vartotojas (-a): ieva
Sukurta: 2009-04-06 17:33:34
skambiai sudėtas, skausmingai suvirpa eilutės.