suvoki save per netektis
per tylų dialogą su savimi
per įstrigusią gomury ašarą
prisirpusios vynuogės dugne
atsirakini vaikystės palėpę
ten letargo voratinkliuose
saugai senąjį genties palikimą –
senelio batsiuvio adatinę –
retą bet teisingą dygsnį
ne. gyventi dar neišmokau
dar nemylėjau savęs
o tave beveide stengiuosi pamilti
seneli, ar tau irgi taip buvo?
2002, gruodis
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): st_a_s
Sukurta: 2006-01-18 20:35:18
mintijimams nuteikiantis...
p a l i e č i a n t i s.
Vartotojas (-a): Sodininkas
Sukurta: 2006-01-18 16:28:12
Gražiai ir jautriai pakalbėjot ne tik atviru tekstu, bet ir užkoduotomis potekstėmis. Viskas įkrito į širdį. Drąsi esate, stengdamasi JĄ pamilti...Pritariu Ramunei: visiems tai aktualu. O mielai Radastai galiu padovanoti net septynių rūšių vynmedžių sodinukų:-)))