suvoki save per netektis
per tylų dialogą su savimi
per įstrigusią gomury ašarą

prisirpusios vynuogės dugne
atsirakini vaikystės palėpę

ten letargo voratinkliuose
saugai senąjį genties palikimą –
senelio batsiuvio adatinę –
retą bet teisingą dygsnį

ne. gyventi dar neišmokau
dar nemylėjau savęs
o tave beveide stengiuosi pamilti

seneli,  ar tau irgi taip buvo?


2002, gruodis