Keleli kaimo, geras mano drauge,
Kodėl gi nuo manęs tu nuolat bėgi?
Skubi per pievą, žydinčią palaukę,
Ir negaliu tavęs pavyti niekaip.
Štai aplenkei tu rūstų drimbą kalną,
Pasislėpei štai už berželių guoto
Ir nuskubėjai, kur šaltinis alma,
Kažkur dingai ir jau nepasirodai…
Aš suradau tave! Štai nuo kalvelės
Matau - brendi tiesiog per miežių lauką
Senon sodybon. Tu - tai mano kelias,
Kuris mane gimtinėn nuolat šaukia.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): eglute7
Sukurta: 2009-04-06 18:41:04
Šiltai apie gimtinę...
Vartotojas (-a): Ražas
Sukurta: 2009-04-06 15:02:50
Iki taurės dugno esu išgėręs gimtinės ilgrsį. Puikiai Jus suprantu.
Jums gera, nes Jūs žinote takelį į gimtinę, Jūs juo grįžtate į seną sodybą.
Aš nesu matęs ir žengęs tuo takeliu, bet jau gerokas pusšimtis metų jis mane šaukia,
žinau kur buvo sodyba, bet vis nedrįstu...nežinau takelio, nežinau kaip jį rasti.
Ačiū, Jums.
Vartotojas (-a): ardas
Sukurta: 2009-04-06 09:21:34
Pasislėpei-turbūt turėtų būti,o šiaip gražu,patiko...