-Ššš! Jis groja. – pasakė kitas jis.

Ir abu, Jie,  klausėsi. Akordų lietaus.

  Tądien įspūdingai skambėjo paprasčiausias C, gal dėl to, kad skambesys buvo tikras. Kaip ir mimikos, nuotaikos ir nuotraukos – nesuvaidintos. Silpnesnieji materialistai prie gitaros užmigo, o du įvardiniai klausytojai toliau nesaikingai klausėsi gitaristo. Ir nenuostabu, kad juodviem  buvo gera. Muzika sėdėjo šalia. Ššš, paklausykit.
  Veiksmo vieta: Už trijų medžių, už trijų klonių, už trijų Baltijos bangų...  Du žmonės ir vienas gitaristas (lyties autorius dėl poli-seksualaus pasaulio požiūrio nenurodo). Galbūt gitaristas buvo moteris, visai ne iš vyro šonkaulio, o iš kitos moters. Tačiau iš geros valios palikim ji belytį, sau ramiai grojantį kažkur girioje ar netgi Čikagoje. Beveik kaip Mamontovą, nes pastarasis irgi neiškelia lyties. Jo lytis – gitara. Muzika – likimas, jausmai, gyvenimas, dar daug banalių žodžių ir t. t. Bet grožis čia ir gimsta. Čia esti įžanga į teksto melodiją, kurią konstruojant nereikia jokios butaforinės pradžios apie orą, saulę ar gegutę rožiniais sparnais. Aktualus įžangos oras šį kart nekristalizuojamas ir paliekamas skaitytojo užlanginiam vaizdui. O už lango. Rožinė „Ku–kū“?!
  Pačiam Andriui už lango Marso Kanjonai su Hakeriais, kurie „nesvarbu kur esi, vis tiek tave ras“ o radę veikiausiai atims iš tavęs licenziją tik egzistuoti. Pradėsi klausytis rimčiau, išmoksi tylėti garsiau. Ir pamatysi kas slepiasi mūsų draugų ir priešų langų potekstėse... Pabandykim įsivaizduoti: Ministro stiklo horizonte – nežinia ko pasipiktinusi tauta. Bitininko – aviliai su emigravusiom bitėm. Dailininko – nenutapyti peizažai. Literato – neperskaitytos bibliotekos. Gydytojo – neišgydyti ligoniai. Policininko – nesugauti vagys.  Valytojo – purvas, balos, dėmės. Gitaristo?
  Jis nežvelgia pro langą. Tie du neužmigę klausytojai giriasi savo nemiga ir iš girios palydėję grojiką namo, sėdi ant jo palangės užstodami pareigas. O be pareigybių, svarbiausia išliekamąją vertę iškelia menas. Menas būti žmogumi, tuo kurs išmoks įtilpti tarp tų dviejų klausytojų.

Ir nenuostabu, kad juodviem gera.