alyvų ugnys tėškės į palietą vyną
iš tuščios taurės ropštėsi mėnuo
besotės lūpos gėlą paskandino
aš žvaigždę suradau
žvaigždėtuose plaukuos
o ryto žaros iš sapnų prikėlė
tokius tyrus iš
nuodėmingosios ugnies
nuo ryto svaigulio apgirtęs vėjas
barstė žvaigždes atminties dugne
skiriantis jutau viskas pralaimėta
akių gelmėj geso paslėpta kibirkštis
galbūt išsilaižysiu sielą pridėmėtą
skaudžiai įgnybo išdykus žebenkštis
Ražas
2009-04-04 13:05:51
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): obelaitė
Sukurta: 2009-04-05 14:33:55
Sužavėjo:-)
Anonimas
Sukurta: 2009-04-05 11:31:58
žebenkštis man netiko prie likusio eilėraščio nuotaikos.
siūlyčiau susivienodinti formas - arba trumpinti veiksmažodžių galūnes, arba ne.
Vartotojas (-a): rudarūta
Sukurta: 2009-04-04 22:07:57
Kokie dar atvipę lopai? Kai tokia aistra...
Anonimas
Sukurta: 2009-04-04 21:09:29
Erotiškai aistringas, įdomus, tik siūlyčiau su vidurinio posmo paskutine eilute kažką daryt, nes ji mataruojasi it atvipęs lopas..:)
Vartotojas (-a): eglute7
Sukurta: 2009-04-04 20:05:02
alyvų ugnys tėškės į palietą vyną
iš tuščios taurės ropštėsi mėnuo
Ak, neklaužada mėnulis... :)
Vartotojas (-a): semema
Sukurta: 2009-04-04 17:52:02
ir dar vienas suvedžiotas , o sakiau, - neplauk į tuos vandenis :)
Vartotojas (-a): Svyruoklė
Sukurta: 2009-04-04 15:32:24
"o ryto žaros iš sapnų prikėlė
tokius tyrus iš nuodėmingosios ugnies"
Gražu.
Vartotojas (-a): giedrex26
Sukurta: 2009-04-04 13:45:44
o ryto žaros iš sapnų prikėlė
tokius tyrus iš
nuodėmingosios ugnies
nuo ryto svaigulio apgirtęs vėjas
barstė žvaigždes atminties dugne
...nuostabiai žavingai skamba...puiki meilės lyrika...