alyvų ugnys tėškės į palietą vyną
iš tuščios taurės ropštėsi mėnuo
besotės lūpos gėlą paskandino
aš žvaigždę suradau
              žvaigždėtuose plaukuos

o ryto žaros iš sapnų prikėlė
tokius tyrus iš
              nuodėmingosios ugnies
nuo ryto svaigulio apgirtęs vėjas
barstė žvaigždes atminties dugne

skiriantis jutau viskas pralaimėta
akių gelmėj geso paslėpta kibirkštis
galbūt išsilaižysiu sielą pridėmėtą
skaudžiai įgnybo išdykus žebenkštis