iš purvinos marmuro kriauklės,
pilnos nuskriaustų širdžių,
ištrauksiu vieną.
nuplausiu vėsiu vandeniu,
sušildysiu pirštais.
pasodinsiu saulėtam daržely...
rytais laistysiu šypsena,
vakarais – giliu žvilgsniu.
būsiu šalia, kol tu,
mano mielas,
išaugsi stipriu ąžuolu.
....
tu mane meiliai laikysi
tvirtom rankom,
glaustysies šalia
kaip sodininkas aplink
savo mėgstamiausią gėlę...
mylėsi,
kaip nemylima.
....
tada, nepyk,
aš pasitrauksiu.
nes man per sunku.
nes nemoku būti tarp stiprių.
nes nemoku būti mylimu...
....
negaliu būti laimingu žmogum,
nebebūčiau savim.
tavo tikrovė – keliauti tolyn.
o mano čionai...
su kitom nelaimingom širdim.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): obelaitė
Sukurta: 2009-04-05 14:08:04
Pažįstamas jausmas:-)
Anonimas
Sukurta: 2009-04-05 11:35:51
nes nemoku būti mylimu --> mylimas (deriname linksnius)
taip pat reiktų keisti ir kito posmo pirmoje eilutėje.
visai neblogai, tik gal per daug išvadų pabaigoje - nereikia sudėlioti visų taškų.
Vartotojas (-a): debesų piemenaitė
Sukurta: 2009-04-04 22:54:29
trys pirmi labai patiko, o paskutinis lyg ir per daug tiesmukas. Bet galbūt jis čia reikalingas...
Vartotojas (-a): giedrex26
Sukurta: 2009-04-04 12:12:23
pasodinsiu saulėtam daržely...
rytais laistysiu šypsena,
vakarais – giliu žvilgsniu.
...labai gražus kūrinys...nuostabiai šiltai ir nuoširdžiai skambantis...
Anonimas
Sukurta: 2009-04-04 07:06:07
...liūdesys ir aukojimasis...nes...nes...nes...Baimė būti laimingu žmogumi?
Pirmas man patiko labiausiai.