Kol dar dangus lyg liūdesys aptemęs,
Kaip duoklę savo skausmą tau nešu.
Priglobk mane - mažytę sraigę žemės,
Nuprauski virpančiu, tyru lašu.
Tas palytėjimas toks baltas ir bekraujis-
Jaučiu vėsumą mylinčų delnų.
Gaivumas skambančių žolynų naujas,
Aš - apsiausty srovenimų pilnų...
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Anonimas
Sukurta: 2009-04-02 18:38:28
Be pabaigos, pagrindinė idėja neišryškėja.
Vartotojas (-a): saulyteinspain
Sukurta: 2009-04-01 19:16:53
Žavingas tyrumas... :)
Vartotojas (-a): Svyruoklė
Sukurta: 2009-04-01 17:36:14
"Priglobk mane - mažytę sraigę žemės"
Gražu.
Anonimas
Sukurta: 2009-04-01 17:04:37
Iš abiejų pusių paliekame tarpus, kai rašome brūkšnį. :>
Gaivu.
Vartotojas (-a): ardas
Sukurta: 2009-04-01 16:53:44
Kažkaip save sulyginot su" mažyte žemės sraige",iš nuotraukų nepanaši,turbūt balandžio 1-osios pokštas...:)Su melagių diena Jus!
Vartotojas (-a): skaimik
Sukurta: 2009-04-01 16:09:04
Man užstrigo "Priglobk mane - mažytę sraigę žemės".
Vartotojas (-a): giedrex26
Sukurta: 2009-04-01 15:26:37
Kol dar dangus lyg liūdesys aptemęs,
Kaip duoklę savo skausmą tau nešu.
...nepaprastai skaidrios eilutės...iš gelmių...