Kol dar dangus lyg liūdesys aptemęs,
Kaip duoklę savo skausmą tau nešu.
Priglobk mane - mažytę sraigę žemės,
Nuprauski virpančiu, tyru lašu.

Tas palytėjimas toks baltas ir bekraujis-
Jaučiu vėsumą mylinčų delnų.
Gaivumas skambančių žolynų naujas,
Aš - apsiausty srovenimų pilnų...