Santrauka:
myliu šį eilių už tiesą.
aš prisimenu viską:
kad, jei, ar, tarytumei ir buvo – nebuvo.
tyliai knarkiančią nemigą,
pasiklydusį upėje mišką,
tavo giedantį žvilgsnį
ir proverksmiais šnekančią žuvį,
raudonšvarkį berniuką
bei keistą mergaitės sijoną.
dar tas meškeres –
dieve, tas meškeres,
sveriančias tonas.
kai jas nešėm krypuodami:
ak, ei, ogi ir juokas – nejuokas
tu sakai, kad atminti neverta –
o aš net pamiršti nemoku....
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): saulyteinspain
Sukurta: 2009-04-01 15:40:44
Labai labai gražios eilės. Tiesiog supasi žodžiai ant liežuvio galo... :)
Vartotojas (-a): giedrex26
Sukurta: 2009-04-01 15:36:02
...poetiškai tyrai...graži atmintis...
Vartotojas (-a): Ražas
Sukurta: 2009-04-01 14:16:11
Paskutinės dvi eilutės - nuostabios: pamiršus vertę - prisiminti verta, kas neverta...
Ačiū.
Anonimas
Sukurta: 2009-04-01 13:57:49
skaityčiau, skaityčiau....