Atsisėdęs pamačiau –
Mažas vaikas vis arčiau
Ėjo lauko takeliu
Su mažyčiu krepšeliu.
O krepšelis kaip pasaulis,
Mažas toks, visai be saulės,
Su visokiais augalais,
Vabalais ir smilkalais.
Dar krepšelyje – nuodai,
Šio pasaulio svaigalai,
Nieks nežino, kas, dėl ko?
Ir kodėl, ir su kuo?
Ir garsai čia įvairiausi,
Kaukia šunys – skauda ausį,
Triokšt, pokšt, keberiokšt,
Lapatai ir pokšt, pokšt, pokšt...
Pabudau, ir ačiū Dievui –
Sapnas tai kažkieno pievoj!
ardas
2009-04-01 10:21:56
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): obelaitė
Sukurta: 2009-04-01 22:18:21
Nuskambėjo:-)
Vartotojas (-a): skaimik
Sukurta: 2009-04-01 16:17:28
Patiko tas krepšelis. Toks talpus... :)
Anonimas
Sukurta: 2009-04-01 14:08:09
skaičiau ir mėgavausi, taip geras tas buvo krepšelis, na kam įdėjote, svaigalus ir nuodus, na kažkas ir išbirėjo man :)geras, tik tie keli priedai sumaišė :)
Vartotojas (-a): saulyteinspain
Sukurta: 2009-04-01 12:35:10
Žavingas kūrinėlis. Nuostabi nuotaika. :)
Vartotojas (-a): Žaneta
Sukurta: 2009-04-01 11:07:12
Nesitikėjau tokios pabaigos.