Atsisėdęs pamačiau –
Mažas vaikas vis arčiau
Ėjo lauko takeliu
Su mažyčiu krepšeliu.

O krepšelis kaip pasaulis,
Mažas toks, visai be saulės,
Su visokiais augalais,
Vabalais ir smilkalais.

Dar krepšelyje – nuodai,
Šio pasaulio svaigalai,
Nieks nežino, kas, dėl ko?
Ir kodėl, ir su kuo?

Ir garsai čia įvairiausi,
Kaukia šunys – skauda ausį,
Triokšt, pokšt, keberiokšt,
Lapatai ir pokšt, pokšt, pokšt...

Pabudau, ir ačiū Dievui –
Sapnas tai kažkieno pievoj!