Kai pavasario pirmas lietus
Girdo žemę ir šaukia daigelį,
Žemė maudosi jūroj žiedų,
O širdis nemylėti negali.
Caksi žemėn lietučio lašai,
Tarsi laikrodis ilgesį karpo.
Gal lietaus buvo tau per mažai,
Gal širdis nuo laukimo sužvarbo?
Pajutau, kaip blakstienos staiga
Tarsi perlai netyčia sužvilgo...
Tai lietaus vasarinio banga
Mano skruostus vis vilgo ir vilgo...
Tas beprotiškas šaltas lietus
Užgesino karštos meilės žaizdrą.
Prasiskverbęs į širdį ledu,
Plauna gilią, kraujuojančią žaizdą.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Anonimas
Sukurta: 2009-04-01 16:26:53
ledas nieko neplauna.
pavasariškos nuotaikos, bet rimuojama primityvokai.
Vartotojas (-a): Ražas
Sukurta: 2009-04-01 11:37:45
Abejoju, ar šaltas lietus gali užgesinti "karštos meilės žaizdrą", žaizdras - puiki metaforą, lietus ir dar šaltas - laikinas, pavasario vėjas įpūs "žaizdrą", lietutis sušils ir bus smagu...gyventi ir mylėti, būti mylimai... Sėkmės ir ačiū, šį rūškaną rytą sušildėt smagiu posmu.
Anonimas
Sukurta: 2009-04-01 08:12:37
...skaudžiai graži lyrika...