Eik ir TU

Kiekvieną rugio siūbavimą
Kaip Dievo atvaizdą
Statau sau prieš akis

Kaip vakar, taip šiandien,
Rugių laukais kvėpuos širdis.

Į medį, į ežerą, į gandro sparną,
Einu su rugio atvaizdu,
Baugščiai niūniuodama.
Musytė

2009-03-31 18:09:42

Komentarai

Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis

Vartotojas (-a): Takažolė

Sukurta: 2009-04-10 12:59:52

Labai gražus ir puikus eilėraštis. Tik 'statau"... Vis tiek fainas.

Vartotojas (-a): semema

Sukurta: 2009-03-31 19:09:19

ir plaučiais... beje poetai to neturi

Anonimas

Sukurta: 2009-03-31 18:58:54

BauGščiai.
Hm. Atsiprašau, manęs neįtraukia.

Vartotojas (-a): apideme

Sukurta: 2009-03-31 18:13:37

Gražiai, jautriai. Tokia įdomi pasaulio regyba, labai subtili. Dievas-rugiai. O rugiai tai ir duona, o duona jau vėl kaip ir Dievas, jaučiasi kažkas grynai lietuviško, nenualinto ir gryno. Patiko.