Kiekvieną rugio siūbavimą
Kaip Dievo atvaizdą
Statau sau prieš akis

Kaip vakar, taip šiandien,
Rugių laukais kvėpuos širdis.

Į medį, į ežerą, į gandro sparną,
Einu su rugio atvaizdu,
Baugščiai niūniuodama.