Santrauka:
Ne apie kunigą.
Kalbuosi aš su Dievu,
Moralės normoms paklūstu.
Maldom nuraminu aš sielą
Ir tobulai vien gyvenu.
Klaidų daryti – nedarau,
Visiems aš pavyzdžiu esu.
Gal net šventuoju jau tapau,
Bet patikėt visgi sunku.
Ankstyvas rytas – atspindys dienos
Pažadina pasaulį nuodėmes kartot.
Paklydęs klysta – aš ne toks.
Esu aš Kunigas, kiek galiu kartot?!
Pabudęs paukštis giesmę dovanoja,
Laisva jo siela skrenda ten, kur nori.
Paklydėlius jisai klaidžiais keliais vedžioja,
Ir minios skrist su juo vien nori.
Jiems gera skrist padebesiais,
Patirt, ką apima Būtis tyroji.
Jie nesimėgauja tik trupiniais
Ir net į mirtį drąsiai stoja!
Laimingi jie, kad aš esu,
Galiu jiems šviesų kelią rodyt.
Paverst lygiais juos kaliniais galiu
Ir nebenusidėt juos mokyt.
Bet šiandien aš jau išnykstu
Už purvino raudono horizonto.
Ir mirdamas tiktai žinau – baisu –
Buvau apkvailintas to švento kulto.
Matau aš baltą šviesą,
Nes pirmą kartą tuoj suklysiu!
Išmesiu knygą tobulai sudėtą,
Sugriausiu viską, kas turėta.
Paklydęs klysta – aš ne toks,
Bet gal gyvenimą galiu iš naujo pakartot?
Suklysčiau, kur buvau skaistus,
Klaidinčiau, o ne mokyčiau aklus.
Štai mirštu aš, degu jau pragare,
Nors ir šventuoju aš sakiau esąs...
Mirštu nuostabiame tyram supratime,
Kad nuodėmes daryti – iš tiesų – Gyvent.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Vilkas
Sukurta: 2009-03-31 14:43:19
įdomu apie kokį dvasingumą kalbat. Nes lyrinis 'aš' nėra kunigas. Jo kalba ir neturi būti dvasiška. dvasinga, čia jau kas kita.
dėl paviršutiniškumo nesiginčiju, tik jei perskaičius nėra aišku, kad kalba ne kunigas ir kad visi jo Geri žodžiai apie save yra gryna ironija, tai nežinau ar čia jau taip paviršutiniškai sudėta viskas.;]
Vartotojas (-a): semema
Sukurta: 2009-03-31 07:48:30
ne dvasiška kalba ..., gaila tokio "kunigo"
Vartotojas (-a): Vilkas
Sukurta: 2009-03-31 01:35:08
Dėkoju, už nuomonę. Bet kokia interpretacija mane džiugina ;] tačiau jeigu gilinsimės į tikrąją prasmę, tai minėtos 'nuodėmės' iš tiesų nėra tos nuodėmės, kurias mes darom kasdien ir apie kurias pagalvojam išgirdę šį žodį. Tai veikiau tik simbmolis šiame kūrinėlyje. Apskritai visa eilėraščio mintis sukasi apie žmogų, kuris yra įkalintas, priverstas elgtis vienaip ar kitaip. apie tą, kuris nedrįsta elgtis Kitaip. tai ir yra mintis, nuoroda, kad reikia nebijot daryt tas tariamas 'nuodėmes', nes galbūt tai ir yra tavo gyvenimo esmė. Prisiminkim posakį: "geriau gailėtis to, ką padarei, nei to, ko nepadarei." tai turėtų padėt suprasti, ką norėjau pasakyti rašydamas. O Gyvenimas kiekvienam skirtingas, todėl nemanau, kad tau teks prieš ką nors nusiimti kepurę. geriau atsakyti sau pačiam.
Anonimas
Sukurta: 2009-03-30 23:18:06
Ir kam tas paskutinis sakinis? deja nesutinku. Visiškai nesutinku ir net prieštarauju, nei nuodėmių darymas, nei jų nedarymas man nė kiek nepanašu į "Gyvent". Tai vis tas pats egzistavimas tik galbūt nuodėmių nedarymas ar bent to siekiamybė esti šiek tiek aukščiau už įprastą egzistavimą. Kažkada maniau, kad kūryba yra tikrasis gyvenimas, kažkas prasmingesnio, tačiau tai vėlgi vandens pilstymas iš vieno kibiro š kitą. O štai kai kas nors pasakys ką reiškia iš tiesų Gyvent, prieš tą nusiimsiu kepurę.