Istorija, geogarfija, matematika – pamokos.
Visos jos vienodos, kai apdujęs nuo meilės protas.
Neturi kur pasidėt, stveri knygą į rankas.
Gainioja akys eilutes, raides,
kurios nublanksta baltame popieriaus lape.
Bukas žvilgsnis pagauna frazę:
„Graikų hoplitas“.
Nors mintys mano ten,
kur tu šoki, dėlioji kojas
į ritmą, bet paklausta
atsakau: „Aš mokausi“.
Lengvas atodūsis, prisimenu,
kaip tu žvilgt mano pusėn tada.
O jau ketvirtis valandos,
kai nelyžteliu piršto, versdama
lapą į „Graikų demokratiją“.
Kaip karuselė susukai man
galvą, ir aš jau nebe tokia
kaip anksčiau...