žinau – man niekad nesulaukt tavęs
namo pareinančio
tave nuaudžiau iš žodžių, iš užuominų,
iš nevilties ir savo prošvaisčių
iš „nemačiau“ ir „neužuodžiau“
o taip, pamilom muziką,
kurią kažkaip išgirdom vienas kitame
bet – mudviejų nėra, nebus,
ir negalėjo būti – o, taip pamilome viens kitą
savyje
patirdami jausmų aukščiausią skalę
apgaudinėjame save –
ir mokame aukščiausią kainą
o eketė tikrovės baigia
užsitraukti
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): borušė
Sukurta: 2009-03-30 18:55:38
... čia toks, labai abejotinas pačiai, ačiū už pastabas :)
Vartotojas (-a): semema
Sukurta: 2009-03-30 18:53:42
aukščiausią .. nebekartočiau , - brangiausią kainą :)
Anonimas
Sukurta: 2009-03-30 18:04:32
tave nuaudžiau iš žodžių, iš užuominų,
iš nevilties ir savo prošvaisčių/
....gražu
Vartotojas (-a): gulbinas
Sukurta: 2009-03-30 16:15:34
pabaigei tai stipriai,
nors pats dėstymas pasirodė ilgokas.
o tą "kažkaip" (apie muziką) visai išbraukčiau.