žinau – man niekad nesulaukt tavęs
namo pareinančio
tave nuaudžiau iš žodžių, iš užuominų,
iš nevilties ir savo prošvaisčių
iš „nemačiau“ ir „neužuodžiau“

o taip, pamilom muziką,
kurią kažkaip išgirdom vienas kitame

bet – mudviejų nėra, nebus,
ir negalėjo būti – o, taip pamilome viens kitą
savyje

patirdami jausmų aukščiausią skalę
apgaudinėjame save –
ir mokame aukščiausią kainą

o eketė tikrovės baigia
užsitraukti