Zapyškis–Ežerėlis
Kai juo važiuosiu, greitai plaks širdis,
O akys lauks už posūkio ramaus upelio,
Basam norėsis vandenin įbrist,
Nuplaut rankas ir leistis vėl į kelią.
Vos tik akis užmerkiu, lyg girdžiu,
Kaip plieno bėgiais vagonėliai dunda,
Ten pabėgiai juodi nuo tepalų,
Ir durpių kvapas gerklėje atbunda.
Kiek eita, kiek važiuota šalimais!
Rytais ir vakarais, su saule ir be jos, akloj nakty,
Kai krūmai ir kelmai atrodė lyg vilkai,
O tu eini, vis tiek eini, eini, eini.
Vaikystės kelias kasdienis į mokyklą –
Skaičiuodavau medžius, berželiai buvo dar maži,
Ir ne asfaltą, kojos mynė žvyrą,
O kartais purvą, mirko kelio vandeny.
Bet kas gi tie aštuoni kilometrai
Ryte ir vakare – vieni juokai.
Tik algebra, trigonometrija,
Rusų kalba ir dar, ir dar – štai kur vargai!
Seni laikai, jau pusė šimto metų,
Beržai užaugo, upelio vietoje – griovys,
Praskrieji mašina minučių dešimtį
Ir nežinai, gyvenimas ar kelias praeity.
Ir vis tik gera širdžiai, oi, kaip gera
Mokykliniu keliu vėl eiti, vėl važiuoti,
Atgal atsukt dešimtmečiais praleistą laiką
Ir beržus jau užaugusius bešvilpaujant skaičiuoti.
2009-03-27
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): ardas
Sukurta: 2009-03-29 11:19:35
Smagu mintimis vėl pavaikščioti senu mokykliniu keliu,oi smagu,patiko...
Vartotojas (-a): Svyruoklė
Sukurta: 2009-03-28 17:23:41
Ačiū, ir man priminėt tuos gerus laikus, kai eidavau 6 kilometrus. Pusė to atstumo buvo mišku. Džiaugdavausi pirmosiomis žibuoklėmis, žemuogėmis, paukščių balsais. Mėgdavau eiti viena, kai kaimynų vaikai jau toli toli būdavo nuėję. Pati viena su savimi, kad niekas netrukdytų... Dabar gera, miela prisiminti.
Vartotojas (-a): Nijolena
Sukurta: 2009-03-28 14:31:55
Niekas neparašo geresnės poezijos, nei patirti jausmai.Kaip malonu skaityti, kai kiekvienas žodis savimi pamatuotas, tikras ir nuoširdus.Pro Tavo eiles gražių dalykų galima patirti.
Vartotojas (-a): saulyteinspain
Sukurta: 2009-03-28 13:07:03
Nuostabiai nuostabiai vaizdingas ir šiltas kūrinys. Taip ir prisimenu, kaip pati šešis kilometrus mokyklon ir atgal eidavau, tebūnie tik tada, kai autobusą pramiegodavau...
Vartotojas (-a): Ražas
Sukurta: 2009-03-28 12:59:15
Sujaudino, nors neteko bristi nei purvo, nei darganos. Iki mokyklos mažiau kaip kilometras miesto
šaligatviu. Artėja pusšimtis metų, kai juo paskutinį kartą skubėju į išleistuvių balių. O, kaip norėtųsi vėl...
Žavus kūrinys, nuoširdus, praskaidrėjo rūškana diena. Ačiū. Sėkmės.
Anonimas
Sukurta: 2009-03-28 11:31:49
Gyvas, skaitytojui lengva susidaryti ir klaidžioti po vaizduojamąjį pasaulį, stebėti kartu. Ačiū.
Vartotojas (-a): obelaitė
Sukurta: 2009-03-28 11:17:11
Vaizdingas:-)
Vartotojas (-a): semema
Sukurta: 2009-03-28 07:45:40
vaikystės kelias ...aštuoni kilometrai ... ir dar daugiau / gražu/
taikykit ritmą :)