Greit vėl ievos žydės kaip kadaise,
Vėl šypsosis brandi pilnatis.
Aš žinau – tu daugiau neateisi,
Ir tos dienos atgal nesugrįš.

Tu – tai mano prabėgus jaunystė,
Nepatyrus, naivi, nekalta...
Jei ir būtų tau lemta sugrįžti,
Nežinau, ar pašaukčiau tave.

Šiandien daug kas tavy nepatinka,
Daug matau aš tavųjų klaidų.
Ir vargu pasijusčiau laiminga,
Jeigu būtume vėlei kartu.

Tik tavąja šviesa aš žaviuosi,
Nes nuo jos ir lig šiolei šviesu.
Tau, jaunyste, turiu padėkoti
Už tatai, kas šiandieną esu.