Harmonija žiedų, spalvų ir formų
su išraiška minties
sustojusios laike,
pasako gėlės viską
ir be žodžių,
bet girdisi gamtos malda:
negyvas grožis-
gėlė numiršta nuskinta.
Gražiausia vis tik gyvos gėlės,
kai su pavasario aušra,
akis drovias į saulę kelia
žibuoklės mėlynos šile,
žali krantai,
rasotos pievos,
žuvėdros baltos danguje,
o po medžiu
akmuo prie upės
padėtas Viešpaties ranka.
Ar būna kas geriau sukurta,
ką daro Motina Gamta?
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Žaneta
Sukurta: 2009-03-26 09:49:34
Nuostabiai sudėliota viskas iš eilės.
Vartotojas (-a): Barabas
Sukurta: 2009-03-26 09:08:55
menas prieš gamtą?
Nereikalingas supriešinimas - jie vienas kitą papildo.
Vartotojas (-a): semema
Sukurta: 2009-03-25 19:09:44
tekstas skatina , kiek supratau , gėlių neskinti , ikebana-, tai nuskintų gėlių komponavimo menas ,...bandau tai susieti jei ne logine tai meninės išraiškos prasme.
Anonimas
Sukurta: 2009-03-25 18:56:34
Pavadinimas yra aliuzija į japonų gėlių meną, bet daugiau ženklų ar sąsajų neradau.
Vartotojas (-a): skroblas
Sukurta: 2009-03-25 18:29:57
Taip Žilvinai, Motina Gamta neaplenkiama. Tik sako, kad Dievas, žmogui sukūręs nuostabų pasaulį, paliko vietos ir jo kūrybai. Juk kūryba yra pati didžiausia Dievo dovana mums ir mūsų bendrumo su Juo požymis. Matai pats, kokį gražų eilėraštį sukūrei, kiek jame jautrumo, prisilietimo prie grožio.