Harmonija žiedų, spalvų ir formų
su išraiška minties
sustojusios laike,
pasako gėlės viską
ir be žodžių,
bet girdisi gamtos malda:
negyvas grožis-
gėlė numiršta nuskinta.
Gražiausia vis tik gyvos gėlės,
kai su pavasario aušra,
akis drovias į saulę kelia
žibuoklės mėlynos šile,
žali krantai,
rasotos pievos,
žuvėdros baltos danguje,
o po medžiu
akmuo prie upės
padėtas Viešpaties ranka.
Ar būna kas geriau sukurta,
ką daro Motina Gamta?